neapgersimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapgersimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapgersimas, mot. g. neapgersima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgersimas	neapgersimi	neapgersima	neapgersimos	neapgersima	-
kilm.	neapgersimo	neapgersimų	neapgersimos	neapgersimų	-	-
naud.	neapgersimam	neapgersimiems	neapgersimai	neapgersimoms	-	-
gal.	neapgersimą	neapgersimus	neapgersimą	neapgersimas	-	-
įnag.	neapgersimu	neapgersimais	neapgersima	neapgersimomis	-	-
viet.	neapgersimame	neapgersimuose	neapgersimoje	neapgersimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapgersimasis	neapgersimieji	neapgersimoji	neapgersimosios	-	-
kilm.	neapgersimojo	neapgersimųjų	neapgersimosios	neapgersimųjų	-	-
naud.	neapgersimajam	neapgersimiesiems	neapgersimajai	neapgersimosioms	-	-
gal.	neapgersimąjį	neapgersimuosius	neapgersimąją	neapgersimąsias	-	-
įnag.	neapgersimuoju	neapgersimaisiais	neapgersimąja	neapgersimosiomis	-	-
viet.	neapgersimajame	neapgersimuosiuose	neapgersimojoje	neapgersimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapgersimas, mot. g. neapgersima.
• Skiemenys: ne-ap-ger-si-mu

neapgersimu

1. tas, kurį neapgers

Etimologija

<= neapgerti, neapgeria, neapgėrė <= ne- + apgerti, apgeria, apgėrė <= ap- + gerti, geria, gėrė

---