neapsidirbančiojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsidirbančiojo (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsidirbantis, mot. g. neapsidirbanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsidirbąs, neapsidirbantis	neapsidirbą, neapsidirbantys	neapsidirbanti	neapsidirbančios	-	neapsidirbą
kilm.	neapsidirbančio	neapsidirbančių	neapsidirbančios	neapsidirbančių	-	-
naud.	neapsidirbančiam	neapsidirbantiems, neapsidirbantiem	neapsidirbančiai	neapsidirbančioms, neapsidirbančiom	-	-
gal.	neapsidirbantį	neapsidirbančius	neapsidirbančią	neapsidirbančias	-	-
įnag.	neapsidirbančiu	neapsidirbančiais	neapsidirbančia	neapsidirbančiomis	-	-
viet.	neapsidirbančiame, neapsidirbančiam	neapsidirbančiuose, neapsidirbančiuos	neapsidirbančioje, neapsidirbančioj	neapsidirbančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsidirbantysis	neapsidirbantieji	neapsidirbančioji	neapsidirbančiosios	-	-
kilm.	neapsidirbančiojo	neapsidirbančiųjų	neapsidirbančiosios	neapsidirbančiųjų	-	-
naud.	neapsidirbančiajam	neapsidirbantiesiems	neapsidirbančiajai	neapsidirbančiosioms	-	-
gal.	neapsidirbantįjį	neapsidirbančiuosius	neapsidirbančiąją	neapsidirbančiąsias	-	-
įnag.	neapsidirbančiuoju	neapsidirbančiaisiais	neapsidirbančiąja	neapsidirbančiosiomis	-	-
viet.	neapsidirbančiajame	neapsidirbančiuosiuose	neapsidirbančiojoje	neapsidirbančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsidirbantis, mot. g. neapsidirbanti.
• Skiemenys: ne-ap-si-dir-ban-čio-jo

neapsidirbančiojo

1. tas, kuris neapsidirba

Etimologija

<= neapsidirbti, neapsidirba, neapsidirbo <= ne- + apsidirbti, apsidirba, apsidirbo <= ap- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---