neapsigeriančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsigeriančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsigeriantis, mot. g. neapsigerianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsigeriąs, neapsigeriantis	neapsigerią, neapsigeriantys	neapsigerianti	neapsigeriančios	-	neapsigerią
kilm.	neapsigeriančio	neapsigeriančių	neapsigeriančios	neapsigeriančių	-	-
naud.	neapsigeriančiam	neapsigeriantiems, neapsigeriantiem	neapsigeriančiai	neapsigeriančioms, neapsigeriančiom	-	-
gal.	neapsigeriantį	neapsigeriančius	neapsigeriančią	neapsigeriančias	-	-
įnag.	neapsigeriančiu	neapsigeriančiais	neapsigeriančia	neapsigeriančiomis	-	-
viet.	neapsigeriančiame, neapsigeriančiam	neapsigeriančiuose, neapsigeriančiuos	neapsigeriančioje, neapsigeriančioj	neapsigeriančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsigeriantysis	neapsigeriantieji	neapsigeriančioji	neapsigeriančiosios	-	-
kilm.	neapsigeriančiojo	neapsigeriančiųjų	neapsigeriančiosios	neapsigeriančiųjų	-	-
naud.	neapsigeriančiajam	neapsigeriantiesiems	neapsigeriančiajai	neapsigeriančiosioms	-	-
gal.	neapsigeriantįjį	neapsigeriančiuosius	neapsigeriančiąją	neapsigeriančiąsias	-	-
įnag.	neapsigeriančiuoju	neapsigeriančiaisiais	neapsigeriančiąja	neapsigeriančiosiomis	-	-
viet.	neapsigeriančiajame	neapsigeriančiuosiuose	neapsigeriančiojoje	neapsigeriančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsigeriantis, mot. g. neapsigerianti.
• Skiemenys: ne-ap-si-ge-rian-čių-jų

neapsigeriančiųjų

1. tas, kuris neapsigeria

Etimologija

<= neapsigerti, neapsigeria, neapsigėrė <= ne- + apsigerti, apsigeria, apsigėrė <= ap- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---