neapsivaišintais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapsivaišintais (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsivaišintas, mot. g. neapsivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivaišintas	neapsivaišinti	neapsivaišinta	neapsivaišintos	neapsivaišinta	-
kilm.	neapsivaišinto	neapsivaišintų	neapsivaišintos	neapsivaišintų	-	-
naud.	neapsivaišintam	neapsivaišintiems	neapsivaišintai	neapsivaišintoms	-	-
gal.	neapsivaišintą	neapsivaišintus	neapsivaišintą	neapsivaišintas	-	-
įnag.	neapsivaišintu	neapsivaišintais	neapsivaišinta	neapsivaišintomis	-	-
viet.	neapsivaišintame	neapsivaišintuose	neapsivaišintoje	neapsivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivaišintasis	neapsivaišintieji	neapsivaišintoji	neapsivaišintosios	-	-
kilm.	neapsivaišintojo	neapsivaišintųjų	neapsivaišintosios	neapsivaišintųjų	-	-
naud.	neapsivaišintajam	neapsivaišintiesiems	neapsivaišintajai	neapsivaišintosioms	-	-
gal.	neapsivaišintąjį	neapsivaišintuosius	neapsivaišintąją	neapsivaišintąsias	-	-
įnag.	neapsivaišintuoju	neapsivaišintaisiais	neapsivaišintąja	neapsivaišintosiomis	-	-
viet.	neapsivaišintajame	neapsivaišintuosiuose	neapsivaišintojoje	neapsivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsivaišintas, mot. g. neapsivaišinta.

neapsivaišintais

1. tas, kurį neapsivaišino

Etimologija

<= neapsivaišinti, neapsivaišina, neapsivaišino <= ne- + apsivaišinti, apsivaišina, apsivaišino <= apvaišinti, apvaišina, apvaišino + sangr. si- <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---