neapsivaišintų

Taip pat žr.: neapsivaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neapsivaišintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neapsivaišinti, neapsivaišina, neapsivaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neapsivaišinu	neapsivaišinau	neapsivaišindavau	neapsivaišinsiu
tu	neapsivaišini	neapsivaišinai	neapsivaišindavai	neapsivaišinsi
jis, ji	neapsivaišina	neapsivaišino	neapsivaišindavo	neapsivaišins
mes	neapsivaišiname, neapsivaišinam	neapsivaišinome, neapsivaišinom	neapsivaišindavome, neapsivaišindavom	neapsivaišinsime, neapsivaišinsim
jūs	neapsivaišinate, neapsivaišinat	neapsivaišinote, neapsivaišinot	neapsivaišindavote, neapsivaišindavot	neapsivaišinsite, neapsivaišinsit
jie, jos	neapsivaišina	neapsivaišino	neapsivaišindavo	neapsivaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neapsivaišinčiau		neapsivaišintumėme, neapsivaišintumėm, neapsivaišintume
2 asm.	neapsivaišintumei, neapsivaišintum		neapsivaišintumėte, neapsivaišintumėt
3 asm.	neapsivaišintų		neapsivaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neapsivaišinkime, neapsivaišinkim
2 asm.	neapsivaišinki, neapsivaišink		neapsivaišinkite, neapsivaišinkit
3 asm.	teneapsivaišina, teneapsivaišinie		teneapsivaišina, teneapsivaišinie

• žr. pagr. f. neapsivaišinti, neapsivaišina, neapsivaišino

neapsivaišintų

Etimologija

<= ne- + apsivaišinti, apsivaišina, apsivaišino <= apvaišinti, apvaišina, apvaišino + sangr. si- <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

neapsivaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapsivaišintas, mot. g. neapsivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivaišintas	neapsivaišinti	neapsivaišinta	neapsivaišintos	neapsivaišinta	-
kilm.	neapsivaišinto	neapsivaišintų	neapsivaišintos	neapsivaišintų	-	-
naud.	neapsivaišintam	neapsivaišintiems	neapsivaišintai	neapsivaišintoms	-	-
gal.	neapsivaišintą	neapsivaišintus	neapsivaišintą	neapsivaišintas	-	-
įnag.	neapsivaišintu	neapsivaišintais	neapsivaišinta	neapsivaišintomis	-	-
viet.	neapsivaišintame	neapsivaišintuose	neapsivaišintoje	neapsivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapsivaišintasis	neapsivaišintieji	neapsivaišintoji	neapsivaišintosios	-	-
kilm.	neapsivaišintojo	neapsivaišintųjų	neapsivaišintosios	neapsivaišintųjų	-	-
naud.	neapsivaišintajam	neapsivaišintiesiems	neapsivaišintajai	neapsivaišintosioms	-	-
gal.	neapsivaišintąjį	neapsivaišintuosius	neapsivaišintąją	neapsivaišintąsias	-	-
įnag.	neapsivaišintuoju	neapsivaišintaisiais	neapsivaišintąja	neapsivaišintosiomis	-	-
viet.	neapsivaišintajame	neapsivaišintuosiuose	neapsivaišintojoje	neapsivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapsivaišintas, mot. g. neapsivaišinta.

neapsivaišintų

1. tas, kurį neapsivaišino

Etimologija

<= neapsivaišinti, neapsivaišina, neapsivaišino <= ne- + apsivaišinti, apsivaišina, apsivaišino <= apvaišinti, apvaišina, apvaišino + sangr. si- <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---