neapvaišintoms

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neapvaišintoms (būt. l. neveik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapvaišintas, mot. g. neapvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvaišintas	neapvaišinti	neapvaišinta	neapvaišintos	neapvaišinta	-
kilm.	neapvaišinto	neapvaišintų	neapvaišintos	neapvaišintų	-	-
naud.	neapvaišintam	neapvaišintiems	neapvaišintai	neapvaišintoms	-	-
gal.	neapvaišintą	neapvaišintus	neapvaišintą	neapvaišintas	-	-
įnag.	neapvaišintu	neapvaišintais	neapvaišinta	neapvaišintomis	-	-
viet.	neapvaišintame	neapvaišintuose	neapvaišintoje	neapvaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvaišintasis	neapvaišintieji	neapvaišintoji	neapvaišintosios	-	-
kilm.	neapvaišintojo	neapvaišintųjų	neapvaišintosios	neapvaišintųjų	-	-
naud.	neapvaišintajam	neapvaišintiesiems	neapvaišintajai	neapvaišintosioms	-	-
gal.	neapvaišintąjį	neapvaišintuosius	neapvaišintąją	neapvaišintąsias	-	-
įnag.	neapvaišintuoju	neapvaišintaisiais	neapvaišintąja	neapvaišintosiomis	-	-
viet.	neapvaišintajame	neapvaišintuosiuose	neapvaišintojoje	neapvaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapvaišintas, mot. g. neapvaišinta.

neapvaišintoms

1. ta, kurią neapvaišino

Etimologija

<= neapvaišinti, neapvaišina, neapvaišino <= ne- + apvaišinti, apvaišina, apvaišino <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---