neapvaišintų

Taip pat žr.: neapvaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neapvaišintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neapvaišinti, neapvaišina, neapvaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neapvaišinu	neapvaišinau	neapvaišindavau	neapvaišinsiu
tu	neapvaišini	neapvaišinai	neapvaišindavai	neapvaišinsi
jis, ji	neapvaišina	neapvaišino	neapvaišindavo	neapvaišins
mes	neapvaišiname, neapvaišinam	neapvaišinome, neapvaišinom	neapvaišindavome, neapvaišindavom	neapvaišinsime, neapvaišinsim
jūs	neapvaišinate, neapvaišinat	neapvaišinote, neapvaišinot	neapvaišindavote, neapvaišindavot	neapvaišinsite, neapvaišinsit
jie, jos	neapvaišina	neapvaišino	neapvaišindavo	neapvaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neapvaišinčiau		neapvaišintumėme, neapvaišintumėm, neapvaišintume
2 asm.	neapvaišintumei, neapvaišintum		neapvaišintumėte, neapvaišintumėt
3 asm.	neapvaišintų		neapvaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neapvaišinkime, neapvaišinkim
2 asm.	neapvaišinki, neapvaišink		neapvaišinkite, neapvaišinkit
3 asm.	teneapvaišina, teneapvaišinie		teneapvaišina, teneapvaišinie

• žr. pagr. f. neapvaišinti, neapvaišina, neapvaišino

neapvaišintų

Etimologija

<= ne- + apvaišinti, apvaišina, apvaišino <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

neapvaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neapvaišintas, mot. g. neapvaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvaišintas	neapvaišinti	neapvaišinta	neapvaišintos	neapvaišinta	-
kilm.	neapvaišinto	neapvaišintų	neapvaišintos	neapvaišintų	-	-
naud.	neapvaišintam	neapvaišintiems	neapvaišintai	neapvaišintoms	-	-
gal.	neapvaišintą	neapvaišintus	neapvaišintą	neapvaišintas	-	-
įnag.	neapvaišintu	neapvaišintais	neapvaišinta	neapvaišintomis	-	-
viet.	neapvaišintame	neapvaišintuose	neapvaišintoje	neapvaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapvaišintasis	neapvaišintieji	neapvaišintoji	neapvaišintosios	-	-
kilm.	neapvaišintojo	neapvaišintųjų	neapvaišintosios	neapvaišintųjų	-	-
naud.	neapvaišintajam	neapvaišintiesiems	neapvaišintajai	neapvaišintosioms	-	-
gal.	neapvaišintąjį	neapvaišintuosius	neapvaišintąją	neapvaišintąsias	-	-
įnag.	neapvaišintuoju	neapvaišintaisiais	neapvaišintąja	neapvaišintosiomis	-	-
viet.	neapvaišintajame	neapvaišintuosiuose	neapvaišintojoje	neapvaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neapvaišintas, mot. g. neapvaišinta.

neapvaišintų

1. tas, kurį neapvaišino

Etimologija

<= neapvaišinti, neapvaišina, neapvaišino <= ne- + apvaišinti, apvaišina, apvaišino <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---