neatsivagiančiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsivagiančiais (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsivagiantis, mot. g. neatsivagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivagiąs, neatsivagiantis	neatsivagią, neatsivagiantys	neatsivagianti	neatsivagiančios	-	neatsivagią
kilm.	neatsivagiančio	neatsivagiančių	neatsivagiančios	neatsivagiančių	-	-
naud.	neatsivagiančiam	neatsivagiantiems, neatsivagiantiem	neatsivagiančiai	neatsivagiančioms, neatsivagiančiom	-	-
gal.	neatsivagiantį	neatsivagiančius	neatsivagiančią	neatsivagiančias	-	-
įnag.	neatsivagiančiu	neatsivagiančiais	neatsivagiančia	neatsivagiančiomis	-	-
viet.	neatsivagiančiame, neatsivagiančiam	neatsivagiančiuose, neatsivagiančiuos	neatsivagiančioje, neatsivagiančioj	neatsivagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivagiantysis	neatsivagiantieji	neatsivagiančioji	neatsivagiančiosios	-	-
kilm.	neatsivagiančiojo	neatsivagiančiųjų	neatsivagiančiosios	neatsivagiančiųjų	-	-
naud.	neatsivagiančiajam	neatsivagiantiesiems	neatsivagiančiajai	neatsivagiančiosioms	-	-
gal.	neatsivagiantįjį	neatsivagiančiuosius	neatsivagiančiąją	neatsivagiančiąsias	-	-
įnag.	neatsivagiančiuoju	neatsivagiančiaisiais	neatsivagiančiąja	neatsivagiančiosiomis	-	-
viet.	neatsivagiančiajame	neatsivagiančiuosiuose	neatsivagiančiojoje	neatsivagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsivagiantis, mot. g. neatsivagianti.
• Skiemenys: ne-at-si-va-gian-čiais

neatsivagiančiais

1. tas, kuris neatsivagia

Etimologija

<= neatsivogti, neatsivagia, neatsivogė <= ne- + atsivogti, atsivagia, atsivogė <= at- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---