neatsivogtus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neatsivogtus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neatsivogtas, mot. g. neatsivogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivogtas	neatsivogti	neatsivogta	neatsivogtos	neatsivogta	-
kilm.	neatsivogto	neatsivogtų	neatsivogtos	neatsivogtų	-	-
naud.	neatsivogtam	neatsivogtiems	neatsivogtai	neatsivogtoms	-	-
gal.	neatsivogtą	neatsivogtus	neatsivogtą	neatsivogtas	-	-
įnag.	neatsivogtu	neatsivogtais	neatsivogta	neatsivogtomis	-	-
viet.	neatsivogtame	neatsivogtuose	neatsivogtoje	neatsivogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neatsivogtasis	neatsivogtieji	neatsivogtoji	neatsivogtosios	-	-
kilm.	neatsivogtojo	neatsivogtųjų	neatsivogtosios	neatsivogtųjų	-	-
naud.	neatsivogtajam	neatsivogtiesiems	neatsivogtajai	neatsivogtosioms	-	-
gal.	neatsivogtąjį	neatsivogtuosius	neatsivogtąją	neatsivogtąsias	-	-
įnag.	neatsivogtuoju	neatsivogtaisiais	neatsivogtąja	neatsivogtosiomis	-	-
viet.	neatsivogtajame	neatsivogtuosiuose	neatsivogtojoje	neatsivogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neatsivogtas, mot. g. neatsivogta.
• Skiemenys: ne-at-si-vog-tus

neatsivogtus

1. tas, kurį neatsivogė

Etimologija

<= neatsivogti, neatsivagia, neatsivogė <= ne- + atsivogti, atsivagia, atsivogė <= at- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---