nebeįsigersimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebeįsigersimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebeįsigersimas, mot. g. nebeįsigersima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeįsigersimas	nebeįsigersimi	nebeįsigersima	nebeįsigersimos	nebeįsigersima	-
kilm.	nebeįsigersimo	nebeįsigersimų	nebeįsigersimos	nebeįsigersimų	-	-
naud.	nebeįsigersimam	nebeįsigersimiems	nebeįsigersimai	nebeįsigersimoms	-	-
gal.	nebeįsigersimą	nebeįsigersimus	nebeįsigersimą	nebeįsigersimas	-	-
įnag.	nebeįsigersimu	nebeįsigersimais	nebeįsigersima	nebeįsigersimomis	-	-
viet.	nebeįsigersimame	nebeįsigersimuose	nebeįsigersimoje	nebeįsigersimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeįsigersimasis	nebeįsigersimieji	nebeįsigersimoji	nebeįsigersimosios	-	-
kilm.	nebeįsigersimojo	nebeįsigersimųjų	nebeįsigersimosios	nebeįsigersimųjų	-	-
naud.	nebeįsigersimajam	nebeįsigersimiesiems	nebeįsigersimajai	nebeįsigersimosioms	-	-
gal.	nebeįsigersimąjį	nebeįsigersimuosius	nebeįsigersimąją	nebeįsigersimąsias	-	-
įnag.	nebeįsigersimuoju	nebeįsigersimaisiais	nebeįsigersimąja	nebeįsigersimosiomis	-	-
viet.	nebeįsigersimajame	nebeįsigersimuosiuose	nebeįsigersimojoje	nebeįsigersimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebeįsigersimas, mot. g. nebeįsigersima.
• Skiemenys: ne-be-į-si-ger-si-ma-sis

nebeįsigersimasis

1. tas, kurį nebeįsigers

Etimologija

<= nebeįsigerti, nebeįsigeria, nebeįsigėrė <= ne- + be- + įsigerti, įsigeria, įsigėrė <= į- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---