nebeįsigertąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebeįsigertąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebeįsigertas, mot. g. nebeįsigerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeįsigertas	nebeįsigerti	nebeįsigerta	nebeįsigertos	nebeįsigerta	-
kilm.	nebeįsigerto	nebeįsigertų	nebeįsigertos	nebeįsigertų	-	-
naud.	nebeįsigertam	nebeįsigertiems	nebeįsigertai	nebeįsigertoms	-	-
gal.	nebeįsigertą	nebeįsigertus	nebeįsigertą	nebeįsigertas	-	-
įnag.	nebeįsigertu	nebeįsigertais	nebeįsigerta	nebeįsigertomis	-	-
viet.	nebeįsigertame	nebeįsigertuose	nebeįsigertoje	nebeįsigertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeįsigertasis	nebeįsigertieji	nebeįsigertoji	nebeįsigertosios	-	-
kilm.	nebeįsigertojo	nebeįsigertųjų	nebeįsigertosios	nebeįsigertųjų	-	-
naud.	nebeįsigertajam	nebeįsigertiesiems	nebeįsigertajai	nebeįsigertosioms	-	-
gal.	nebeįsigertąjį	nebeįsigertuosius	nebeįsigertąją	nebeįsigertąsias	-	-
įnag.	nebeįsigertuoju	nebeįsigertaisiais	nebeįsigertąja	nebeįsigertosiomis	-	-
viet.	nebeįsigertajame	nebeįsigertuosiuose	nebeįsigertojoje	nebeįsigertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebeįsigertas, mot. g. nebeįsigerta.
• Skiemenys: ne-be-į-si-ger-tą-ja

nebeįsigertąja

1. ta, kurią nebeįsigėrė

Etimologija

<= nebeįsigerti, nebeįsigeria, nebeįsigėrė <= ne- + be- + įsigerti, įsigeria, įsigėrė <= į- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---