nebeįsigertinojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebeįsigertinojo (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebeįsigertinas, mot. g. nebeįsigertina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeįsigertinas	nebeįsigertini	nebeįsigertina	nebeįsigertinos	nebeįsigertina	-
kilm.	nebeįsigertino	nebeįsigertinų	nebeįsigertinos	nebeįsigertinų	-	-
naud.	nebeįsigertinam	nebeįsigertiniems	nebeįsigertinai	nebeįsigertinoms	-	-
gal.	nebeįsigertiną	nebeįsigertinus	nebeįsigertiną	nebeįsigertinas	-	-
įnag.	nebeįsigertinu	nebeįsigertinais	nebeįsigertina	nebeįsigertinomis	-	-
viet.	nebeįsigertiname	nebeįsigertinuose	nebeįsigertinoje	nebeįsigertinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeįsigertinasis	nebeįsigertinieji	nebeįsigertinoji	nebeįsigertinosios	-	-
kilm.	nebeįsigertinojo	nebeįsigertinųjų	nebeįsigertinosios	nebeįsigertinųjų	-	-
naud.	nebeįsigertinajam	nebeįsigertiniesiems	nebeįsigertinajai	nebeįsigertinosioms	-	-
gal.	nebeįsigertinąjį	nebeįsigertinuosius	nebeįsigertinąją	nebeįsigertinąsias	-	-
įnag.	nebeįsigertinuoju	nebeįsigertinaisiais	nebeįsigertinąja	nebeįsigertinosiomis	-	-
viet.	nebeįsigertinajame	nebeįsigertinuosiuose	nebeįsigertinojoje	nebeįsigertinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebeįsigertinas, mot. g. nebeįsigertina.
• Skiemenys: ne-be-į-si-ger-ti-no-jo

nebeįsigertinojo

1. tas, dėl kurio reikia nebeįsigerti

Etimologija

<= nebeįsigerti, nebeįsigeria, nebeįsigėrė <= ne- + be- + įsigerti, įsigeria, įsigėrė <= į- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---