nebeišsigersimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebeišsigersimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebeišsigersimas, mot. g. nebeišsigersima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeišsigersimas	nebeišsigersimi	nebeišsigersima	nebeišsigersimos	nebeišsigersima	-
kilm.	nebeišsigersimo	nebeišsigersimų	nebeišsigersimos	nebeišsigersimų	-	-
naud.	nebeišsigersimam	nebeišsigersimiems	nebeišsigersimai	nebeišsigersimoms	-	-
gal.	nebeišsigersimą	nebeišsigersimus	nebeišsigersimą	nebeišsigersimas	-	-
įnag.	nebeišsigersimu	nebeišsigersimais	nebeišsigersima	nebeišsigersimomis	-	-
viet.	nebeišsigersimame	nebeišsigersimuose	nebeišsigersimoje	nebeišsigersimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeišsigersimasis	nebeišsigersimieji	nebeišsigersimoji	nebeišsigersimosios	-	-
kilm.	nebeišsigersimojo	nebeišsigersimųjų	nebeišsigersimosios	nebeišsigersimųjų	-	-
naud.	nebeišsigersimajam	nebeišsigersimiesiems	nebeišsigersimajai	nebeišsigersimosioms	-	-
gal.	nebeišsigersimąjį	nebeišsigersimuosius	nebeišsigersimąją	nebeišsigersimąsias	-	-
įnag.	nebeišsigersimuoju	nebeišsigersimaisiais	nebeišsigersimąja	nebeišsigersimosiomis	-	-
viet.	nebeišsigersimajame	nebeišsigersimuosiuose	nebeišsigersimojoje	nebeišsigersimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebeišsigersimas, mot. g. nebeišsigersima.
• Skiemenys: ne-be-iš-si-ger-si-ma-sis

nebeišsigersimasis

1. tas, kurį nebeišsigers

Etimologija

<= nebeišsigerti, nebeišsigeria, nebeišsigėrė <= ne- + be- + išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---