nebeišsigertajame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebeišsigertajame (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebeišsigertas, mot. g. nebeišsigerta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeišsigertas	nebeišsigerti	nebeišsigerta	nebeišsigertos	nebeišsigerta	-
kilm.	nebeišsigerto	nebeišsigertų	nebeišsigertos	nebeišsigertų	-	-
naud.	nebeišsigertam	nebeišsigertiems	nebeišsigertai	nebeišsigertoms	-	-
gal.	nebeišsigertą	nebeišsigertus	nebeišsigertą	nebeišsigertas	-	-
įnag.	nebeišsigertu	nebeišsigertais	nebeišsigerta	nebeišsigertomis	-	-
viet.	nebeišsigertame	nebeišsigertuose	nebeišsigertoje	nebeišsigertose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeišsigertasis	nebeišsigertieji	nebeišsigertoji	nebeišsigertosios	-	-
kilm.	nebeišsigertojo	nebeišsigertųjų	nebeišsigertosios	nebeišsigertųjų	-	-
naud.	nebeišsigertajam	nebeišsigertiesiems	nebeišsigertajai	nebeišsigertosioms	-	-
gal.	nebeišsigertąjį	nebeišsigertuosius	nebeišsigertąją	nebeišsigertąsias	-	-
įnag.	nebeišsigertuoju	nebeišsigertaisiais	nebeišsigertąja	nebeišsigertosiomis	-	-
viet.	nebeišsigertajame	nebeišsigertuosiuose	nebeišsigertojoje	nebeišsigertosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebeišsigertas, mot. g. nebeišsigerta.
• Skiemenys: ne-be-iš-si-ger-ta-ja-me

nebeišsigertajame

1. tas, kurį nebeišsigėrė

Etimologija

<= nebeišsigerti, nebeišsigeria, nebeišsigėrė <= ne- + be- + išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---