nebeišsigertinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebeišsigertinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebeišsigertinas, mot. g. nebeišsigertina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeišsigertinas	nebeišsigertini	nebeišsigertina	nebeišsigertinos	nebeišsigertina	-
kilm.	nebeišsigertino	nebeišsigertinų	nebeišsigertinos	nebeišsigertinų	-	-
naud.	nebeišsigertinam	nebeišsigertiniems	nebeišsigertinai	nebeišsigertinoms	-	-
gal.	nebeišsigertiną	nebeišsigertinus	nebeišsigertiną	nebeišsigertinas	-	-
įnag.	nebeišsigertinu	nebeišsigertinais	nebeišsigertina	nebeišsigertinomis	-	-
viet.	nebeišsigertiname	nebeišsigertinuose	nebeišsigertinoje	nebeišsigertinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeišsigertinasis	nebeišsigertinieji	nebeišsigertinoji	nebeišsigertinosios	-	-
kilm.	nebeišsigertinojo	nebeišsigertinųjų	nebeišsigertinosios	nebeišsigertinųjų	-	-
naud.	nebeišsigertinajam	nebeišsigertiniesiems	nebeišsigertinajai	nebeišsigertinosioms	-	-
gal.	nebeišsigertinąjį	nebeišsigertinuosius	nebeišsigertinąją	nebeišsigertinąsias	-	-
įnag.	nebeišsigertinuoju	nebeišsigertinaisiais	nebeišsigertinąja	nebeišsigertinosiomis	-	-
viet.	nebeišsigertinajame	nebeišsigertinuosiuose	nebeišsigertinojoje	nebeišsigertinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebeišsigertinas, mot. g. nebeišsigertina.
• Skiemenys: ne-be-iš-si-ger-ti-nuo-ju

nebeišsigertinuoju

1. tas, dėl kurio reikia nebeišsigerti

Etimologija

<= nebeišsigerti, nebeišsigeria, nebeišsigėrė <= ne- + be- + išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---