nebeužgersimai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nebeužgersimai (būs. l. neveik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nebeužgersimas, mot. g. nebeužgersima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeužgersimas	nebeužgersimi	nebeužgersima	nebeužgersimos	nebeužgersima	-
kilm.	nebeužgersimo	nebeužgersimų	nebeužgersimos	nebeužgersimų	-	-
naud.	nebeužgersimam	nebeužgersimiems	nebeužgersimai	nebeužgersimoms	-	-
gal.	nebeužgersimą	nebeužgersimus	nebeužgersimą	nebeužgersimas	-	-
įnag.	nebeužgersimu	nebeužgersimais	nebeužgersima	nebeužgersimomis	-	-
viet.	nebeužgersimame	nebeužgersimuose	nebeužgersimoje	nebeužgersimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nebeužgersimasis	nebeužgersimieji	nebeužgersimoji	nebeužgersimosios	-	-
kilm.	nebeužgersimojo	nebeužgersimųjų	nebeužgersimosios	nebeužgersimųjų	-	-
naud.	nebeužgersimajam	nebeužgersimiesiems	nebeužgersimajai	nebeužgersimosioms	-	-
gal.	nebeužgersimąjį	nebeužgersimuosius	nebeužgersimąją	nebeužgersimąsias	-	-
įnag.	nebeužgersimuoju	nebeužgersimaisiais	nebeužgersimąja	nebeužgersimosiomis	-	-
viet.	nebeužgersimajame	nebeužgersimuosiuose	nebeužgersimojoje	nebeužgersimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nebeužgersimas, mot. g. nebeužgersima.
• Skiemenys: ne-be-už-ger-si-mai

nebeužgersimai

1. ta, kurią nebeužgers

Etimologija

<= nebeužgerti, nebeužgeria, nebeužgėrė <= ne- + be- + užgerti, užgeria, užgėrė <= už- + gerti, geria, gėrė

---