užgėrė

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

užgėrė (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: užgerti, užgeria, užgėrė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	užgeriu	užgėriau	užgerdavau	užgersiu
tu	užgeri	užgėrei	užgerdavai	užgersi
jis, ji	užgeria	užgėrė	užgerdavo	užgers
mes	užgeriame, užgeriam	užgėrėme, užgėrėm	užgerdavome, užgerdavom	užgersime, užgersim
jūs	užgeriate, užgeriat	užgėrėte, užgėrėt	užgerdavote, užgerdavot	užgersite, užgersit
jie, jos	užgeria	užgėrė	užgerdavo	užgers
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	užgerčiau		užgertumėme, užgertumėm, užgertume
2 asm.	užgertumei, užgertum		užgertumėte, užgertumėt
3 asm.	užgertų		užgertų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		užgerkime, užgerkim
2 asm.	užgerki, užgerk		užgerkite, užgerkit
3 asm.	teužgeria, teužgerie		teužgeria, teužgerie

• žr. pagr. f. užgerti, užgeria, užgėrė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: užgeriąs, užgeriantis, užgerianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: užgėręs, užgėrusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: užgerdavęs, užgerdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: užgersiąs, užgersiantis, užgersianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: užgeriamas, užgeriama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: užgertas, užgerta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: užgersimas, užgersima.
• taip pat žr. reik. dlv.: užgertinas, užgertina.
• taip pat žr. pdlv.: užgeriant, užgėrus, užgerdavus, užgersiant.
• taip pat žr. psdlv.: užgerdamas, užgerdama.
• taip pat žr. bdn.: užgerte, užgertinai.
• Skiemenys: už-gė-rė

užgėrė

1. gerti, išgerti:
   • Peršilęs šalto vandens užgėrė.
2. valgant nuryti skysčio, kad geriau kąsnelis nueitų:
   • Jie valgo duoną su druska, o vandeniu ùžgeria.
3. pasigerti:
   • Jis buvo jau gerokai užgė́ręs.
4. išgerti svaigiųjų gėrimų kokia proga:
   • Kaip užgė́rė, tai net į padus nuėjo (sveĩka buvo).
5. sveikinti pradedant gerti, geriant:
   • Jaunasis užgėrė jaunosios tėvą, motyną ir giminę.
6. sutarti (vestuves), suderėti, pažadėti:
   • Ùžger manę, ùžger manę, jaunąją mergelę.
7. išgerti, suvartoti (vaistus):
   • Liekarstų davė ligoniui užgerti.
8. įtraukti, įkvėpti:
   • Bobelė užgėrė tabokos.
9. užkirsti, uždrožti:
   • Užgė́rė per nugarą.
10. reikalauti, prašyti:
    • Atėjo ir kad užgėrė tiek ir tiek užmokėt.

Etimologija

<= už- + gerti, geria, gėrė

Antonimai

    užgėrė: bendrai

neužgėrė (lt)

Išvestiniai žodžiai

    užgėrė: Išvestiniai žodžiai

nebeužgerti (lt) (neig. ) neužgerti (lt) (neig. ) užgertų (lt) užgėrikas (lt) (vyr. g.) užgėrikė (lt) (mot. g.)

užgėrimas (lt) (vyr. g.) užgėrovas (lt) (vyr. g.) užgėrovė (lt) (mot. g.) užgėrėjas (lt) (vyr. g.) užgėrėja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  užgėrė: gerti, išgerti

  užgėrė: valgant nuryti skysčio, kad geriau kąsnelis nueitų

  užgėrė: pasigerti

  užgėrė: išgerti svaigiųjų gėrimų kokia proga

  užgėrė: sveikinti pradedant gerti, geriant

  užgėrė: sutarti (vestuves), suderėti, pažadėti

  užgėrė: išgerti, suvartoti (vaistus)

  užgėrė: įtraukti, įkvėpti

  užgėrė: užkirsti, uždrožti

  užgėrė: reikalauti, prašyti

Tolesni vertimai turi būti patikrinti ir įterpti pagal kategorijas į atitinkamą vertimų lentelę aukščiau. Jei atitinkamos lentelės nėra, ją sukurkite, nurodydami kategoriją, kuri paprastai sutampa su viena iš galimų žodžio reikšmių. Žr. {{trans-top}}.

  Vertimai, kuriuos reikia patikrinti ir sukategorizuoti

---