neišdirbantysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišdirbantysis (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišdirbantis, mot. g. neišdirbanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišdirbąs, neišdirbantis	neišdirbą, neišdirbantys	neišdirbanti	neišdirbančios	-	neišdirbą
kilm.	neišdirbančio	neišdirbančių	neišdirbančios	neišdirbančių	-	-
naud.	neišdirbančiam	neišdirbantiems, neišdirbantiem	neišdirbančiai	neišdirbančioms, neišdirbančiom	-	-
gal.	neišdirbantį	neišdirbančius	neišdirbančią	neišdirbančias	-	-
įnag.	neišdirbančiu	neišdirbančiais	neišdirbančia	neišdirbančiomis	-	-
viet.	neišdirbančiame, neišdirbančiam	neišdirbančiuose, neišdirbančiuos	neišdirbančioje, neišdirbančioj	neišdirbančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišdirbantysis	neišdirbantieji	neišdirbančioji	neišdirbančiosios	-	-
kilm.	neišdirbančiojo	neišdirbančiųjų	neišdirbančiosios	neišdirbančiųjų	-	-
naud.	neišdirbančiajam	neišdirbantiesiems	neišdirbančiajai	neišdirbančiosioms	-	-
gal.	neišdirbantįjį	neišdirbančiuosius	neišdirbančiąją	neišdirbančiąsias	-	-
įnag.	neišdirbančiuoju	neišdirbančiaisiais	neišdirbančiąja	neišdirbančiosiomis	-	-
viet.	neišdirbančiajame	neišdirbančiuosiuose	neišdirbančiojoje	neišdirbančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišdirbantis, mot. g. neišdirbanti.
• Skiemenys: ne-iš-dir-ban-ty-sis

neišdirbantysis

1. tas, kuris neišdirba

Etimologija

<= neišdirbti, neišdirba, neišdirbo <= ne- + išdirbti, išdirba, išdirbo <= iš- + dirbti, dirba, dirbo

---