neišgalvodavusiąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišgalvodavusiąja (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišgalvodavęs, mot. g. neišgalvodavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišgalvodavęs	neišgalvodavę	neišgalvodavusi, neišgalvodavus	neišgalvodavusios	-	neišgalvodavę
kilm.	neišgalvodavusio	neišgalvodavusių	neišgalvodavusios	neišgalvodavusių	-	-
naud.	neišgalvodavusiam	neišgalvodavusiems	neišgalvodavusiai	neišgalvodavusioms	-	-
gal.	neišgalvodavusį	neišgalvodavusius	neišgalvodavusią	neišgalvodavusias	-	-
įnag.	neišgalvodavusiu	neišgalvodavusiais	neišgalvodavusia	neišgalvodavusiomis	-	-
viet.	neišgalvodavusiame	neišgalvodavusiuose	neišgalvodavusioje	neišgalvodavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišgalvodavusysis	neišgalvodavusieji	neišgalvodavusioji	neišgalvodavusiosios	-	-
kilm.	neišgalvodavusiojo	neišgalvodavusiųjų	neišgalvodavusiosios	neišgalvodavusiųjų	-	-
naud.	neišgalvodavusiajam	neišgalvodavusiesiems	neišgalvodavusiajai	neišgalvodavusiosioms	-	-
gal.	neišgalvodavusįjį	neišgalvodavusiuosius	neišgalvodavusiąją	neišgalvodavusiąsias	-	-
įnag.	neišgalvodavusiuoju	neišgalvodavusiaisiais	neišgalvodavusiąja	neišgalvodavusiosiomis	-	-
viet.	neišgalvodavusiajame	neišgalvodavusiuosiuose	neišgalvodavusiojoje	neišgalvodavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišgalvodavęs, mot. g. neišgalvodavusi.
• Skiemenys: ne-iš-gal-vo-da-vu-sią-ja

neišgalvodavusiąja

1. ta, kuri neišgalvodavo

Etimologija

<= neišgalvoti, neišgalvoja, neišgalvojo <= ne- + išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo <= iš- + galvoti, galvoja, galvojo

---