neišgalvojančiosios

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišgalvojančiosios (es. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišgalvojantis, mot. g. neišgalvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišgalvojąs, neišgalvojantis	neišgalvoją, neišgalvojantys	neišgalvojanti	neišgalvojančios	-	neišgalvoją
kilm.	neišgalvojančio	neišgalvojančių	neišgalvojančios	neišgalvojančių	-	-
naud.	neišgalvojančiam	neišgalvojantiems, neišgalvojantiem	neišgalvojančiai	neišgalvojančioms, neišgalvojančiom	-	-
gal.	neišgalvojantį	neišgalvojančius	neišgalvojančią	neišgalvojančias	-	-
įnag.	neišgalvojančiu	neišgalvojančiais	neišgalvojančia	neišgalvojančiomis	-	-
viet.	neišgalvojančiame, neišgalvojančiam	neišgalvojančiuose, neišgalvojančiuos	neišgalvojančioje, neišgalvojančioj	neišgalvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišgalvojantysis	neišgalvojantieji	neišgalvojančioji	neišgalvojančiosios	-	-
kilm.	neišgalvojančiojo	neišgalvojančiųjų	neišgalvojančiosios	neišgalvojančiųjų	-	-
naud.	neišgalvojančiajam	neišgalvojantiesiems	neišgalvojančiajai	neišgalvojančiosioms	-	-
gal.	neišgalvojantįjį	neišgalvojančiuosius	neišgalvojančiąją	neišgalvojančiąsias	-	-
įnag.	neišgalvojančiuoju	neišgalvojančiaisiais	neišgalvojančiąja	neišgalvojančiosiomis	-	-
viet.	neišgalvojančiajame	neišgalvojančiuosiuose	neišgalvojančiojoje	neišgalvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišgalvojantis, mot. g. neišgalvojanti.
• Skiemenys: ne-iš-gal-vo-jan-čio-sios

neišgalvojančiosios

1. ta, kuri neišgalvoja

Etimologija

<= neišgalvoti, neišgalvoja, neišgalvojo <= ne- + išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo <= iš- + galvoti, galvoja, galvojo

---