neiškiltojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neiškiltojoje (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neiškiltas, mot. g. neiškilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neiškiltas	neiškilti	neiškilta	neiškiltos	neiškilta	-
kilm.	neiškilto	neiškiltų	neiškiltos	neiškiltų	-	-
naud.	neiškiltam	neiškiltiems	neiškiltai	neiškiltoms	-	-
gal.	neiškiltą	neiškiltus	neiškiltą	neiškiltas	-	-
įnag.	neiškiltu	neiškiltais	neiškilta	neiškiltomis	-	-
viet.	neiškiltame	neiškiltuose	neiškiltoje	neiškiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neiškiltasis	neiškiltieji	neiškiltoji	neiškiltosios	-	-
kilm.	neiškiltojo	neiškiltųjų	neiškiltosios	neiškiltųjų	-	-
naud.	neiškiltajam	neiškiltiesiems	neiškiltajai	neiškiltosioms	-	-
gal.	neiškiltąjį	neiškiltuosius	neiškiltąją	neiškiltąsias	-	-
įnag.	neiškiltuoju	neiškiltaisiais	neiškiltąja	neiškiltosiomis	-	-
viet.	neiškiltajame	neiškiltuosiuose	neiškiltojoje	neiškiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neiškiltas, mot. g. neiškilta.
• Skiemenys: ne-iš-kil-to-jo-je

neiškiltojoje

1. ta, kurią neiškilo

Etimologija

<= neiškilti, neiškyla, neiškilo <= ne- + iškilti, iškyla, iškilo <= iš- + kilti, kyla, kilo

---