iškilo
Veiksmažodis
taisyti
iškilo (vks., pagr. f., ties. nuos., būt. k. l., vns., 3 asm., ties. nuos., būt. k. l., dgs., 3 asm.)
- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: iškyląs, iškylantis, iškylanti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: iškilęs, iškilusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: iškildavęs, iškildavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: iškilsiąs, iškilsiantis, iškilsianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: iškylamas, iškylama.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: iškiltas, iškilta.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: iškilsimas, iškilsima.
- taip pat žr. reik. dlv.: iškiltinas, iškiltina.
- taip pat žr. pdlv.: iškylant, iškilus, iškildavus, iškilsiant.
- taip pat žr. psdlv.: iškildamas, iškildama.
- taip pat žr. bdn.: iškilte, iškiltinai.
- Skiemenys: iš-ki-lo
- pakilti (aukštyn):
- Jau saulė iškilo, laikas prie darbo.
- atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti:
- Kalnai iš jūros iškilo.
- atsirasti, prasidėti:
- Buvo iškyląs lytus, o nelijo.
- išsipūsti, išrūgti (apie tešlą):
- Pyragai iškìlo, metas jau kepti.
- išaugti; aukštam pasidaryti:
- Jau mūrai iškilo aukštyn.
- išsiskirti iš kitų savo pranašumu:
- Iškìlo daug naujų žmonių.
- išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam):
- Jis iškilo į valstiečius pirmūnus.
- išeiti, išvykti, išsikelti:
- Nu o kur jau dabar iškyli?
- griebtis; ištikti:
- Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais.
- pasirodyti (vaizduotėje):
- Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas.
Etimologija
taisyti
Sinonimai
taisytiAntonimai
taisytiIšvestiniai žodžiai
taisytiIšraiškos arba posakiai
taisyti iškilo: Išraiškos arba posakiai
|
|
Vertimai
taisyti iškilo: bendrai