neišnervinamąjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišnervinamąjį (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišnervinamas, mot. g. neišnervinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišnervinamas	neišnervinami	neišnervinama	neišnervinamos	neišnervinama	-
kilm.	neišnervinamo	neišnervinamų	neišnervinamos	neišnervinamų	-	-
naud.	neišnervinamam	neišnervinamiems	neišnervinamai	neišnervinamoms	-	-
gal.	neišnervinamą	neišnervinamus	neišnervinamą	neišnervinamas	-	-
įnag.	neišnervinamu	neišnervinamais	neišnervinama	neišnervinamomis	-	-
viet.	neišnervinamame	neišnervinamuose	neišnervinamoje	neišnervinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišnervinamasis	neišnervinamieji	neišnervinamoji	neišnervinamosios	-	-
kilm.	neišnervinamojo	neišnervinamųjų	neišnervinamosios	neišnervinamųjų	-	-
naud.	neišnervinamajam	neišnervinamiesiems	neišnervinamajai	neišnervinamosioms	-	-
gal.	neišnervinamąjį	neišnervinamuosius	neišnervinamąją	neišnervinamąsias	-	-
įnag.	neišnervinamuoju	neišnervinamaisiais	neišnervinamąja	neišnervinamosiomis	-	-
viet.	neišnervinamajame	neišnervinamuosiuose	neišnervinamojoje	neišnervinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišnervinamas, mot. g. neišnervinama.
• Skiemenys: ne-iš-ner-vi-na-mą-jį

neišnervinamąjį

1. tas, kurį neišnervina

Etimologija

<= neišnervinti, neišnervina, neišnervino <= ne- + išnervinti, išnervina, išnervino <= iš- + nervinti, nervina, nervino

---