neišnervindavusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišnervindavusių (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišnervindavęs, mot. g. neišnervindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišnervindavęs	neišnervindavę	neišnervindavusi, neišnervindavus	neišnervindavusios	-	neišnervindavę
kilm.	neišnervindavusio	neišnervindavusių	neišnervindavusios	neišnervindavusių	-	-
naud.	neišnervindavusiam	neišnervindavusiems	neišnervindavusiai	neišnervindavusioms	-	-
gal.	neišnervindavusį	neišnervindavusius	neišnervindavusią	neišnervindavusias	-	-
įnag.	neišnervindavusiu	neišnervindavusiais	neišnervindavusia	neišnervindavusiomis	-	-
viet.	neišnervindavusiame	neišnervindavusiuose	neišnervindavusioje	neišnervindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišnervindavusysis	neišnervindavusieji	neišnervindavusioji	neišnervindavusiosios	-	-
kilm.	neišnervindavusiojo	neišnervindavusiųjų	neišnervindavusiosios	neišnervindavusiųjų	-	-
naud.	neišnervindavusiajam	neišnervindavusiesiems	neišnervindavusiajai	neišnervindavusiosioms	-	-
gal.	neišnervindavusįjį	neišnervindavusiuosius	neišnervindavusiąją	neišnervindavusiąsias	-	-
įnag.	neišnervindavusiuoju	neišnervindavusiaisiais	neišnervindavusiąja	neišnervindavusiosiomis	-	-
viet.	neišnervindavusiajame	neišnervindavusiuosiuose	neišnervindavusiojoje	neišnervindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišnervindavęs, mot. g. neišnervindavusi.
• Skiemenys: ne-iš-ner-vin-da-vu-sių

neišnervindavusių

1. tas, kuris neišnervindavo

Etimologija

<= neišnervinti, neišnervina, neišnervino <= ne- + išnervinti, išnervina, išnervino <= iš- + nervinti, nervina, nervino

---