neišnervintinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišnervintinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišnervintinas, mot. g. neišnervintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišnervintinas	neišnervintini	neišnervintina	neišnervintinos	neišnervintina	-
kilm.	neišnervintino	neišnervintinų	neišnervintinos	neišnervintinų	-	-
naud.	neišnervintinam	neišnervintiniems	neišnervintinai	neišnervintinoms	-	-
gal.	neišnervintiną	neišnervintinus	neišnervintiną	neišnervintinas	-	-
įnag.	neišnervintinu	neišnervintinais	neišnervintina	neišnervintinomis	-	-
viet.	neišnervintiname	neišnervintinuose	neišnervintinoje	neišnervintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišnervintinasis	neišnervintinieji	neišnervintinoji	neišnervintinosios	-	-
kilm.	neišnervintinojo	neišnervintinųjų	neišnervintinosios	neišnervintinųjų	-	-
naud.	neišnervintinajam	neišnervintiniesiems	neišnervintinajai	neišnervintinosioms	-	-
gal.	neišnervintinąjį	neišnervintinuosius	neišnervintinąją	neišnervintinąsias	-	-
įnag.	neišnervintinuoju	neišnervintinaisiais	neišnervintinąja	neišnervintinosiomis	-	-
viet.	neišnervintinajame	neišnervintinuosiuose	neišnervintinojoje	neišnervintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišnervintinas, mot. g. neišnervintina.
• Skiemenys: ne-iš-ner-vin-ti-nų

neišnervintinų

1. tas, dėl kurio reikia neišnervinti

Etimologija

<= neišnervinti, neišnervina, neišnervino <= ne- + išnervinti, išnervina, išnervino <= iš- + nervinti, nervina, nervino

---