neišsigėrėją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neišsigėrėją (dkt., vyr. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišsigėrėjas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigėrėjas	neišsigėrėjai
kilm.	neišsigėrėjo	neišsigėrėjų
naud.	neišsigėrėjui	neišsigėrėjams
gal.	neišsigėrėją	neišsigėrėjus
įnag.	neišsigėrėju	neišsigėrėjais
viet.	neišsigėrėjuje	neišsigėrėjuose
šauksm.	neišsigėrėjau	neišsigėrėjai

• Skiemenys: ne-iš-si-gė-rė-ją
• žr. pagr. f. neišsigėrėjas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neišsigėrėja.

neišsigėrėją

1. tas, kuris neišsigeria

Etimologija

<= neišsigerti, neišsigeria, neišsigėrė <= ne- + išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---

Daiktavardis

neišsigėrėją (dkt., mot. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišsigėrėja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigėrėja	neišsigėrėjos
kilm.	neišsigėrėjos	neišsigėrėjų
naud.	neišsigėrėjai	neišsigėrėjoms
gal.	neišsigėrėją	neišsigėrėjas
įnag.	neišsigėrėja	neišsigėrėjomis
viet.	neišsigėrėjoje	neišsigėrėjose
šauksm.	neišsigėrėja	neišsigėrėjos

• Skiemenys: ne-iš-si-gė-rė-ją
• žr. pagr. f. neišsigėrėja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neišsigėrėjas.

neišsigėrėją

1. ta, kuri neišsigeria

Etimologija

<= neišsigerti, neišsigeria, neišsigėrė <= ne- + išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---