neišsigėrove

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neišsigėrove (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišsigėrovas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigėrovas	neišsigėrovai
kilm.	neišsigėrovo	neišsigėrovų
naud.	neišsigėrovui	neišsigėrovams
gal.	neišsigėrovą	neišsigėrovus
įnag.	neišsigėrovu	neišsigėrovais
viet.	neišsigėrove	neišsigėrovuose
šauksm.	neišsigėrove	neišsigėrovai

• Skiemenys: ne-iš-si-gė-ro-ve
• žr. pagr. f. neišsigėrovas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neišsigėrovė.

neišsigėrove

1. tas, kuris neišsigeria

Etimologija

<= neišsigerti, neišsigeria, neišsigėrė <= ne- + išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---

Daiktavardis

neišsigėrove (dkt., mot. g., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišsigėrovė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigėrovė	neišsigėrovės
kilm.	neišsigėrovės	neišsigėrovių
naud.	neišsigėrovei	neišsigėrovėms
gal.	neišsigėrovę	neišsigėroves
įnag.	neišsigėrove	neišsigėrovėmis
viet.	neišsigėrovėje	neišsigėrovėse
šauksm.	neišsigėrove	neišsigėrovės

• Skiemenys: ne-iš-si-gė-ro-ve
• žr. pagr. f. neišsigėrovė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neišsigėrovas.

neišsigėrove

1. ta, kuri neišsigeria

Etimologija

<= neišsigerti, neišsigeria, neišsigėrė <= ne- + išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---