neišsigamindavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsigamindavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsigamindavęs, mot. g. neišsigamindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigamindavęs	neišsigamindavę	neišsigamindavusi, neišsigamindavus	neišsigamindavusios	-	neišsigamindavę
kilm.	neišsigamindavusio	neišsigamindavusių	neišsigamindavusios	neišsigamindavusių	-	-
naud.	neišsigamindavusiam	neišsigamindavusiems	neišsigamindavusiai	neišsigamindavusioms	-	-
gal.	neišsigamindavusį	neišsigamindavusius	neišsigamindavusią	neišsigamindavusias	-	-
įnag.	neišsigamindavusiu	neišsigamindavusiais	neišsigamindavusia	neišsigamindavusiomis	-	-
viet.	neišsigamindavusiame	neišsigamindavusiuose	neišsigamindavusioje	neišsigamindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigamindavusysis	neišsigamindavusieji	neišsigamindavusioji	neišsigamindavusiosios	-	-
kilm.	neišsigamindavusiojo	neišsigamindavusiųjų	neišsigamindavusiosios	neišsigamindavusiųjų	-	-
naud.	neišsigamindavusiajam	neišsigamindavusiesiems	neišsigamindavusiajai	neišsigamindavusiosioms	-	-
gal.	neišsigamindavusįjį	neišsigamindavusiuosius	neišsigamindavusiąją	neišsigamindavusiąsias	-	-
įnag.	neišsigamindavusiuoju	neišsigamindavusiaisiais	neišsigamindavusiąja	neišsigamindavusiosiomis	-	-
viet.	neišsigamindavusiajame	neišsigamindavusiuosiuose	neišsigamindavusiojoje	neišsigamindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsigamindavęs, mot. g. neišsigamindavusi.
• Skiemenys: ne-iš-si-ga-min-da-vu-sį-jį

neišsigamindavusįjį

1. tas, kuris neišsigamindavo

Etimologija

<= neišsigaminti, neišsigamina, neišsigamino <= ne- + išsigaminti, išsigamina, išsigamino <= iš- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---