neišsigamintąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsigamintąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsigamintas, mot. g. neišsigaminta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigamintas	neišsigaminti	neišsigaminta	neišsigamintos	neišsigaminta	-
kilm.	neišsigaminto	neišsigamintų	neišsigamintos	neišsigamintų	-	-
naud.	neišsigamintam	neišsigamintiems	neišsigamintai	neišsigamintoms	-	-
gal.	neišsigamintą	neišsigamintus	neišsigamintą	neišsigamintas	-	-
įnag.	neišsigamintu	neišsigamintais	neišsigaminta	neišsigamintomis	-	-
viet.	neišsigamintame	neišsigamintuose	neišsigamintoje	neišsigamintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigamintasis	neišsigamintieji	neišsigamintoji	neišsigamintosios	-	-
kilm.	neišsigamintojo	neišsigamintųjų	neišsigamintosios	neišsigamintųjų	-	-
naud.	neišsigamintajam	neišsigamintiesiems	neišsigamintajai	neišsigamintosioms	-	-
gal.	neišsigamintąjį	neišsigamintuosius	neišsigamintąją	neišsigamintąsias	-	-
įnag.	neišsigamintuoju	neišsigamintaisiais	neišsigamintąja	neišsigamintosiomis	-	-
viet.	neišsigamintajame	neišsigamintuosiuose	neišsigamintojoje	neišsigamintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsigamintas, mot. g. neišsigaminta.
• Skiemenys: ne-iš-si-ga-min-tą-ja

neišsigamintąja

1. ta, kurią neišsigamino

Etimologija

<= neišsigaminti, neišsigamina, neišsigamino <= ne- + išsigaminti, išsigamina, išsigamino <= iš- + sangrž. si- + gaminti, gamina, gamino

---