neišsigeriamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsigeriamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsigeriamas, mot. g. neišsigeriama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigeriamas	neišsigeriami	neišsigeriama	neišsigeriamos	neišsigeriama	-
kilm.	neišsigeriamo	neišsigeriamų	neišsigeriamos	neišsigeriamų	-	-
naud.	neišsigeriamam	neišsigeriamiems	neišsigeriamai	neišsigeriamoms	-	-
gal.	neišsigeriamą	neišsigeriamus	neišsigeriamą	neišsigeriamas	-	-
įnag.	neišsigeriamu	neišsigeriamais	neišsigeriama	neišsigeriamomis	-	-
viet.	neišsigeriamame	neišsigeriamuose	neišsigeriamoje	neišsigeriamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigeriamasis	neišsigeriamieji	neišsigeriamoji	neišsigeriamosios	-	-
kilm.	neišsigeriamojo	neišsigeriamųjų	neišsigeriamosios	neišsigeriamųjų	-	-
naud.	neišsigeriamajam	neišsigeriamiesiems	neišsigeriamajai	neišsigeriamosioms	-	-
gal.	neišsigeriamąjį	neišsigeriamuosius	neišsigeriamąją	neišsigeriamąsias	-	-
įnag.	neišsigeriamuoju	neišsigeriamaisiais	neišsigeriamąja	neišsigeriamosiomis	-	-
viet.	neišsigeriamajame	neišsigeriamuosiuose	neišsigeriamojoje	neišsigeriamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsigeriamas, mot. g. neišsigeriama.
• Skiemenys: ne-iš-si-ge-ria-mo-ji

neišsigeriamoji

1. ta, kurią neišsigeria

Etimologija

<= neišsigerti, neišsigeria, neišsigėrė <= ne- + išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---