neišsigertinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsigertinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsigertinas, mot. g. neišsigertina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigertinas	neišsigertini	neišsigertina	neišsigertinos	neišsigertina	-
kilm.	neišsigertino	neišsigertinų	neišsigertinos	neišsigertinų	-	-
naud.	neišsigertinam	neišsigertiniems	neišsigertinai	neišsigertinoms	-	-
gal.	neišsigertiną	neišsigertinus	neišsigertiną	neišsigertinas	-	-
įnag.	neišsigertinu	neišsigertinais	neišsigertina	neišsigertinomis	-	-
viet.	neišsigertiname	neišsigertinuose	neišsigertinoje	neišsigertinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsigertinasis	neišsigertinieji	neišsigertinoji	neišsigertinosios	-	-
kilm.	neišsigertinojo	neišsigertinųjų	neišsigertinosios	neišsigertinųjų	-	-
naud.	neišsigertinajam	neišsigertiniesiems	neišsigertinajai	neišsigertinosioms	-	-
gal.	neišsigertinąjį	neišsigertinuosius	neišsigertinąją	neišsigertinąsias	-	-
įnag.	neišsigertinuoju	neišsigertinaisiais	neišsigertinąja	neišsigertinosiomis	-	-
viet.	neišsigertinajame	neišsigertinuosiuose	neišsigertinojoje	neišsigertinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsigertinas, mot. g. neišsigertina.
• Skiemenys: ne-iš-si-ger-ti-nuo-ju

neišsigertinuoju

1. tas, dėl kurio reikia neišsigerti

Etimologija

<= neišsigerti, neišsigeria, neišsigėrė <= ne- + išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---