neišsiginčijamas

Dalyvis

taisyti

neišsiginčijamas

  1. tas, kurį neišsiginčija

Etimologija

taisyti

<= neišsiginčyti, neišsiginčija, neišsiginčijo <= ne- + išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo


Antonimai

taisyti

Vertimai

taisyti