neišsiginčytinąjį

Dalyvis

taisyti

neišsiginčytinąjį

  1. tas, dėl kurio reikia neišsiginčyti

Etimologija

taisyti

<= neišsiginčyti, neišsiginčija, neišsiginčijo <= ne- + išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo