neišsiginčytuose

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsiginčytuose (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsiginčytas, mot. g. neišsiginčyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiginčytas	neišsiginčyti	neišsiginčyta	neišsiginčytos	neišsiginčyta	-
kilm.	neišsiginčyto	neišsiginčytų	neišsiginčytos	neišsiginčytų	-	-
naud.	neišsiginčytam	neišsiginčytiems	neišsiginčytai	neišsiginčytoms	-	-
gal.	neišsiginčytą	neišsiginčytus	neišsiginčytą	neišsiginčytas	-	-
įnag.	neišsiginčytu	neišsiginčytais	neišsiginčyta	neišsiginčytomis	-	-
viet.	neišsiginčytame	neišsiginčytuose	neišsiginčytoje	neišsiginčytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiginčytasis	neišsiginčytieji	neišsiginčytoji	neišsiginčytosios	-	-
kilm.	neišsiginčytojo	neišsiginčytųjų	neišsiginčytosios	neišsiginčytųjų	-	-
naud.	neišsiginčytajam	neišsiginčytiesiems	neišsiginčytajai	neišsiginčytosioms	-	-
gal.	neišsiginčytąjį	neišsiginčytuosius	neišsiginčytąją	neišsiginčytąsias	-	-
įnag.	neišsiginčytuoju	neišsiginčytaisiais	neišsiginčytąja	neišsiginčytosiomis	-	-
viet.	neišsiginčytajame	neišsiginčytuosiuose	neišsiginčytojoje	neišsiginčytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsiginčytas, mot. g. neišsiginčyta.
• Skiemenys: ne-iš-si-gin-čy-tuo-se

neišsiginčytuose

1. tas, kurį neišsiginčijo

Etimologija

<= neišsiginčyti, neišsiginčija, neišsiginčijo <= ne- + išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---