neišsimąstytas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsimąstytas (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsimąstytas, mot. g. neišsimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimąstytas	neišsimąstyti	neišsimąstyta	neišsimąstytos	neišsimąstyta	-
kilm.	neišsimąstyto	neišsimąstytų	neišsimąstytos	neišsimąstytų	-	-
naud.	neišsimąstytam	neišsimąstytiems	neišsimąstytai	neišsimąstytoms	-	-
gal.	neišsimąstytą	neišsimąstytus	neišsimąstytą	neišsimąstytas	-	-
įnag.	neišsimąstytu	neišsimąstytais	neišsimąstyta	neišsimąstytomis	-	-
viet.	neišsimąstytame	neišsimąstytuose	neišsimąstytoje	neišsimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimąstytasis	neišsimąstytieji	neišsimąstytoji	neišsimąstytosios	-	-
kilm.	neišsimąstytojo	neišsimąstytųjų	neišsimąstytosios	neišsimąstytųjų	-	-
naud.	neišsimąstytajam	neišsimąstytiesiems	neišsimąstytajai	neišsimąstytosioms	-	-
gal.	neišsimąstytąjį	neišsimąstytuosius	neišsimąstytąją	neišsimąstytąsias	-	-
įnag.	neišsimąstytuoju	neišsimąstytaisiais	neišsimąstytąja	neišsimąstytosiomis	-	-
viet.	neišsimąstytajame	neišsimąstytuosiuose	neišsimąstytojoje	neišsimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neišsimąstyta.
• Skiemenys: ne-iš-si-mąs-ty-tas

neišsimąstytas

1. tas, kurį neišsimąstė

Etimologija

<= neišsimąstyti, neišsimąsto, neišsimąstė <= ne- + išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neišsimąstytas: bendrai

---