neišsimąstytų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišsimąstytų (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišsimąstyti, neišsimąsto, neišsimąstė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišsimąstau	neišsimąsčiau	neišsimąstydavau	neišsimąstysiu
tu	neišsimąstai	neišsimąstei	neišsimąstydavai	neišsimąstysi
jis, ji	neišsimąsto	neišsimąstė	neišsimąstydavo	neišsimąstys
mes	neišsimąstome, neišsimąstom	neišsimąstėme, neišsimąstėm	neišsimąstydavome, neišsimąstydavom	neišsimąstysime, neišsimąstysim
jūs	neišsimąstote, neišsimąstot	neišsimąstėte, neišsimąstėt	neišsimąstydavote, neišsimąstydavot	neišsimąstysite, neišsimąstysit
jie, jos	neišsimąsto	neišsimąstė	neišsimąstydavo	neišsimąstys
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišsimąstyčiau		neišsimąstytumėme, neišsimąstytumėm, neišsimąstytume
2 asm.	neišsimąstytumei, neišsimąstytum		neišsimąstytumėte, neišsimąstytumėt
3 asm.	neišsimąstytų		neišsimąstytų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišsimąstykime, neišsimąstykim
2 asm.	neišsimąstyki, neišsimąstyk		neišsimąstykite, neišsimąstykit
3 asm.	teneišsimąsto, teneišsimąstai		teneišsimąsto, teneišsimąstai

• žr. pagr. f. neišsimąstyti, neišsimąsto, neišsimąstė
• Skiemenys: ne-iš-si-mąs-ty-tų

neišsimąstytų

Etimologija

<= ne- + išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Dalyvis

neišsimąstytų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsimąstytas, mot. g. neišsimąstyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimąstytas	neišsimąstyti	neišsimąstyta	neišsimąstytos	neišsimąstyta	-
kilm.	neišsimąstyto	neišsimąstytų	neišsimąstytos	neišsimąstytų	-	-
naud.	neišsimąstytam	neišsimąstytiems	neišsimąstytai	neišsimąstytoms	-	-
gal.	neišsimąstytą	neišsimąstytus	neišsimąstytą	neišsimąstytas	-	-
įnag.	neišsimąstytu	neišsimąstytais	neišsimąstyta	neišsimąstytomis	-	-
viet.	neišsimąstytame	neišsimąstytuose	neišsimąstytoje	neišsimąstytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsimąstytasis	neišsimąstytieji	neišsimąstytoji	neišsimąstytosios	-	-
kilm.	neišsimąstytojo	neišsimąstytųjų	neišsimąstytosios	neišsimąstytųjų	-	-
naud.	neišsimąstytajam	neišsimąstytiesiems	neišsimąstytajai	neišsimąstytosioms	-	-
gal.	neišsimąstytąjį	neišsimąstytuosius	neišsimąstytąją	neišsimąstytąsias	-	-
įnag.	neišsimąstytuoju	neišsimąstytaisiais	neišsimąstytąja	neišsimąstytosiomis	-	-
viet.	neišsimąstytajame	neišsimąstytuosiuose	neišsimąstytojoje	neišsimąstytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsimąstytas, mot. g. neišsimąstyta.
• Skiemenys: ne-iš-si-mąs-ty-tų

neišsimąstytų

1. tas, kurį neišsimąstė

Etimologija

<= neišsimąstyti, neišsimąsto, neišsimąstė <= ne- + išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-iš-si-mąs-ty-tų

neišsimąstytų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= neišsimąstyti, neišsimąsto, neišsimąstė <= ne- + išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

Vertimai

  neišsimąstytų: bendrai

---