| Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišsimąstyti, neišsimąsto, neišsimąstė
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
neišsimąstau
|
neišsimąsčiau
|
neišsimąstydavau
|
neišsimąstysiu
|
| tu
|
neišsimąstai
|
neišsimąstei
|
neišsimąstydavai
|
neišsimąstysi
|
| jis, ji
|
neišsimąsto
|
neišsimąstė
|
neišsimąstydavo
|
neišsimąstys
|
| mes
|
neišsimąstome,
neišsimąstom
|
neišsimąstėme,
neišsimąstėm
|
neišsimąstydavome,
neišsimąstydavom
|
neišsimąstysime,
neišsimąstysim
|
| jūs
|
neišsimąstote,
neišsimąstot
|
neišsimąstėte,
neišsimąstėt
|
neišsimąstydavote,
neišsimąstydavot
|
neišsimąstysite,
neišsimąstysit
|
| jie, jos
|
neišsimąsto
|
neišsimąstė
|
neišsimąstydavo
|
neišsimąstys
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
neišsimąstyčiau
|
neišsimąstytumėme,
neišsimąstytumėm,
neišsimąstytume
|
| 2 asm.
|
neišsimąstytumei,
neišsimąstytum
|
neišsimąstytumėte,
neišsimąstytumėt
|
| 3 asm.
|
neišsimąstytų
|
neišsimąstytų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
neišsimąstykime,
neišsimąstykim
|
| 2 asm.
|
neišsimąstyki,
neišsimąstyk
|
neišsimąstykite,
neišsimąstykit
|
| 3 asm.
|
teneišsimąsto,
teneišsimąstai
|
teneišsimąsto,
teneišsimąstai
|
neišsimąstydavot
<= ne- + išsimąstyti, išsimąsto, išsimąstė <= iš- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė
