neišsinakvotame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišsinakvotame (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsinakvotas, mot. g. neišsinakvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinakvotas	neišsinakvoti	neišsinakvota	neišsinakvotos	neišsinakvota	-
kilm.	neišsinakvoto	neišsinakvotų	neišsinakvotos	neišsinakvotų	-	-
naud.	neišsinakvotam	neišsinakvotiems	neišsinakvotai	neišsinakvotoms	-	-
gal.	neišsinakvotą	neišsinakvotus	neišsinakvotą	neišsinakvotas	-	-
įnag.	neišsinakvotu	neišsinakvotais	neišsinakvota	neišsinakvotomis	-	-
viet.	neišsinakvotame	neišsinakvotuose	neišsinakvotoje	neišsinakvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinakvotasis	neišsinakvotieji	neišsinakvotoji	neišsinakvotosios	-	-
kilm.	neišsinakvotojo	neišsinakvotųjų	neišsinakvotosios	neišsinakvotųjų	-	-
naud.	neišsinakvotajam	neišsinakvotiesiems	neišsinakvotajai	neišsinakvotosioms	-	-
gal.	neišsinakvotąjį	neišsinakvotuosius	neišsinakvotąją	neišsinakvotąsias	-	-
įnag.	neišsinakvotuoju	neišsinakvotaisiais	neišsinakvotąja	neišsinakvotosiomis	-	-
viet.	neišsinakvotajame	neišsinakvotuosiuose	neišsinakvotojoje	neišsinakvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsinakvotas, mot. g. neišsinakvota.
• Skiemenys: ne-iš-si-nak-vo-ta-me

neišsinakvotame

1. tas, kurį neišsinakvojo

Etimologija

<= neišsinakvoti, neišsinakvoja, neišsinakvojo <= ne- + išsinakvoti, išsinakvoja, išsinakvojo <= iš- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---