neišsinakvotų

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišsinakvotų (neig. sangrž. vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišsinakvoti, neišsinakvoja, neišsinakvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišsinakvoju	neišsinakvojau	neišsinakvodavau	neišsinakvosiu
tu	neišsinakvoji	neišsinakvojai	neišsinakvodavai	neišsinakvosi
jis, ji	neišsinakvoja	neišsinakvojo	neišsinakvodavo	neišsinakvos
mes	neišsinakvojame, neišsinakvojam	neišsinakvojome, neišsinakvojom	neišsinakvodavome, neišsinakvodavom	neišsinakvosime, neišsinakvosim
jūs	neišsinakvojate, neišsinakvojat	neišsinakvojote, neišsinakvojot	neišsinakvodavote, neišsinakvodavot	neišsinakvosite, neišsinakvosit
jie, jos	neišsinakvoja	neišsinakvojo	neišsinakvodavo	neišsinakvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišsinakvočiau		neišsinakvotumėme, neišsinakvotumėm, neišsinakvotume
2 asm.	neišsinakvotumei, neišsinakvotum		neišsinakvotumėte, neišsinakvotumėt
3 asm.	neišsinakvotų		neišsinakvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišsinakvokime, neišsinakvokim
2 asm.	neišsinakvoki, neišsinakvok		neišsinakvokite, neišsinakvokit
3 asm.	teneišsinakvoja, teneišsinakvojie		teneišsinakvoja, teneišsinakvojie

• žr. pagr. f. neišsinakvoti, neišsinakvoja, neišsinakvojo
• Skiemenys: ne-iš-si-nak-vo-tų

neišsinakvotų

Etimologija

<= ne- + išsinakvoti, išsinakvoja, išsinakvojo <= iš- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---

Dalyvis

neišsinakvotų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišsinakvotas, mot. g. neišsinakvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinakvotas	neišsinakvoti	neišsinakvota	neišsinakvotos	neišsinakvota	-
kilm.	neišsinakvoto	neišsinakvotų	neišsinakvotos	neišsinakvotų	-	-
naud.	neišsinakvotam	neišsinakvotiems	neišsinakvotai	neišsinakvotoms	-	-
gal.	neišsinakvotą	neišsinakvotus	neišsinakvotą	neišsinakvotas	-	-
įnag.	neišsinakvotu	neišsinakvotais	neišsinakvota	neišsinakvotomis	-	-
viet.	neišsinakvotame	neišsinakvotuose	neišsinakvotoje	neišsinakvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsinakvotasis	neišsinakvotieji	neišsinakvotoji	neišsinakvotosios	-	-
kilm.	neišsinakvotojo	neišsinakvotųjų	neišsinakvotosios	neišsinakvotųjų	-	-
naud.	neišsinakvotajam	neišsinakvotiesiems	neišsinakvotajai	neišsinakvotosioms	-	-
gal.	neišsinakvotąjį	neišsinakvotuosius	neišsinakvotąją	neišsinakvotąsias	-	-
įnag.	neišsinakvotuoju	neišsinakvotaisiais	neišsinakvotąja	neišsinakvotosiomis	-	-
viet.	neišsinakvotajame	neišsinakvotuosiuose	neišsinakvotojoje	neišsinakvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišsinakvotas, mot. g. neišsinakvota.
• Skiemenys: ne-iš-si-nak-vo-tų

neišsinakvotų

1. tas, kurį neišsinakvojo

Etimologija

<= neišsinakvoti, neišsinakvoja, neišsinakvojo <= ne- + išsinakvoti, išsinakvoja, išsinakvojo <= iš- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---

Siekinys

• Skiemenys: ne-iš-si-nak-vo-tų

neišsinakvotų (tarm.| ryt.)

Etimologija

<= neišsinakvoti, neišsinakvoja, neišsinakvojo <= ne- + išsinakvoti, išsinakvoja, išsinakvojo <= iš- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

Antonimai

    neišsinakvotų: bendrai

išsinakvotų (lt)

Vertimai

  neišsinakvotų: bendrai

---