| Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišsinakvoti, neišsinakvoja, neišsinakvojo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
neišsinakvoju
|
neišsinakvojau
|
neišsinakvodavau
|
neišsinakvosiu
|
| tu
|
neišsinakvoji
|
neišsinakvojai
|
neišsinakvodavai
|
neišsinakvosi
|
| jis, ji
|
neišsinakvoja
|
neišsinakvojo
|
neišsinakvodavo
|
neišsinakvos
|
| mes
|
neišsinakvojame,
neišsinakvojam
|
neišsinakvojome,
neišsinakvojom
|
neišsinakvodavome,
neišsinakvodavom
|
neišsinakvosime,
neišsinakvosim
|
| jūs
|
neišsinakvojate,
neišsinakvojat
|
neišsinakvojote,
neišsinakvojot
|
neišsinakvodavote,
neišsinakvodavot
|
neišsinakvosite,
neišsinakvosit
|
| jie, jos
|
neišsinakvoja
|
neišsinakvojo
|
neišsinakvodavo
|
neišsinakvos
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
neišsinakvočiau
|
neišsinakvotumėme,
neišsinakvotumėm,
neišsinakvotume
|
| 2 asm.
|
neišsinakvotumei,
neišsinakvotum
|
neišsinakvotumėte,
neišsinakvotumėt
|
| 3 asm.
|
neišsinakvotų
|
neišsinakvotų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
neišsinakvokime,
neišsinakvokim
|
| 2 asm.
|
neišsinakvoki,
neišsinakvok
|
neišsinakvokite,
neišsinakvokit
|
| 3 asm.
|
teneišsinakvoja,
teneišsinakvojie
|
teneišsinakvoja,
teneišsinakvojie
|
neišsinakvotumėt
<= ne- + išsinakvoti, išsinakvoja, išsinakvojo <= iš- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo
