Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišsinakvoti, neišsinakvoja, neišsinakvojo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
neišsinakvoju
|
neišsinakvojau
|
neišsinakvodavau
|
neišsinakvosiu
|
tu
|
neišsinakvoji
|
neišsinakvojai
|
neišsinakvodavai
|
neišsinakvosi
|
jis, ji
|
neišsinakvoja
|
neišsinakvojo
|
neišsinakvodavo
|
neišsinakvos
|
mes
|
neišsinakvojame, neišsinakvojam
|
neišsinakvojome, neišsinakvojom
|
neišsinakvodavome, neišsinakvodavom
|
neišsinakvosime, neišsinakvosim
|
jūs
|
neišsinakvojate, neišsinakvojat
|
neišsinakvojote, neišsinakvojot
|
neišsinakvodavote, neišsinakvodavot
|
neišsinakvosite, neišsinakvosit
|
jie, jos
|
neišsinakvoja
|
neišsinakvojo
|
neišsinakvodavo
|
neišsinakvos
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
neišsinakvočiau
|
neišsinakvotumėme, neišsinakvotumėm, neišsinakvotume
|
2 asm.
|
neišsinakvotumei, neišsinakvotum
|
neišsinakvotumėte, neišsinakvotumėt
|
3 asm.
|
neišsinakvotų
|
neišsinakvotų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
neišsinakvokime, neišsinakvokim
|
2 asm.
|
neišsinakvoki, neišsinakvok
|
neišsinakvokite, neišsinakvokit
|
3 asm.
|
teneišsinakvoja, teneišsinakvojie
|
teneišsinakvoja, teneišsinakvojie
|
neišsinakvosite
<= ne- + išsinakvoti, išsinakvoja, išsinakvojo <= iš- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo