neišsiragintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neišsiragintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišsiragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiragintojas	neišsiragintojai
kilm.	neišsiragintojo	neišsiragintojų
naud.	neišsiragintojui	neišsiragintojams
gal.	neišsiragintoją	neišsiragintojus
įnag.	neišsiragintoju	neišsiragintojais
viet.	neišsiragintojuje	neišsiragintojuose
šauksm.	neišsiragintojau	neišsiragintojai

• Skiemenys: ne-iš-si-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. neišsiragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neišsiragintoja.

neišsiragintojų

1. tas, kuris neišsiragina

Etimologija

<= neišsiraginti, neišsiragina, neišsiragino <= ne- + išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

neišsiragintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišsiragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiragintoja	neišsiragintojos
kilm.	neišsiragintojos	neišsiragintojų
naud.	neišsiragintojai	neišsiragintojoms
gal.	neišsiragintoją	neišsiragintojas
įnag.	neišsiragintoja	neišsiragintojomis
viet.	neišsiragintojoje	neišsiragintojose
šauksm.	neišsiragintoja	neišsiragintojos

• Skiemenys: ne-iš-si-ra-gin-to-jų
• žr. pagr. f. neišsiragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neišsiragintojas.

neišsiragintojų

1. ta, kuri neišsiragina

Etimologija

<= neišsiraginti, neišsiragina, neišsiragino <= ne- + išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---