neišsiragintojai

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neišsiragintojai (dkt., vyr. g., dgs. vard., dgs. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišsiragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiragintojas	neišsiragintojai
kilm.	neišsiragintojo	neišsiragintojų
naud.	neišsiragintojui	neišsiragintojams
gal.	neišsiragintoją	neišsiragintojus
įnag.	neišsiragintoju	neišsiragintojais
viet.	neišsiragintojuje	neišsiragintojuose
šauksm.	neišsiragintojau	neišsiragintojai

• Skiemenys: ne-iš-si-ra-gin-to-jai
• žr. pagr. f. neišsiragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neišsiragintoja.

neišsiragintojai

1. tas, kuris neišsiragina

Etimologija

<= neišsiraginti, neišsiragina, neišsiragino <= ne- + išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

Antonimai

    neišsiragintojai: bendrai

išsiragintojai (lt)

Vertimai

  neišsiragintojai: bendrai

---

Daiktavardis

neišsiragintojai (dkt., mot. g., vns. naud.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišsiragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsiragintoja	neišsiragintojos
kilm.	neišsiragintojos	neišsiragintojų
naud.	neišsiragintojai	neišsiragintojoms
gal.	neišsiragintoją	neišsiragintojas
įnag.	neišsiragintoja	neišsiragintojomis
viet.	neišsiragintojoje	neišsiragintojose
šauksm.	neišsiragintoja	neišsiragintojos

• Skiemenys: ne-iš-si-ra-gin-to-jai
• žr. pagr. f. neišsiragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neišsiragintojas.

neišsiragintojai

1. ta, kuri neišsiragina

Etimologija

<= neišsiraginti, neišsiragina, neišsiragino <= ne- + išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---