neišsivaišintoja

Taip pat žr.: neišsivaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neišsivaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neišsivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišsivaišintoja	neišsivaišintojos
kilm.	neišsivaišintojos	neišsivaišintojų
naud.	neišsivaišintojai	neišsivaišintojoms
gal.	neišsivaišintoją	neišsivaišintojas
įnag.	neišsivaišintoja	neišsivaišintojomis
viet.	neišsivaišintojoje	neišsivaišintojose
šauksm.	neišsivaišintoja	neišsivaišintojos

• Skiemenys: ne-iš-si-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neišsivaišintojas.

neišsivaišintoja

1. ta, kuri neišsivaišina

Etimologija

<= neišsivaišinti, neišsivaišina, neišsivaišino <= ne- + išsivaišinti, išsivaišina, išsivaišino <= išvaišinti, išvaišina, išvaišino <= iš- + vaišinti, vaišina, vaišino

---