neišskolinamasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišskolinamasis (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišskolinamas, mot. g. neišskolinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišskolinamas	neišskolinami	neišskolinama	neišskolinamos	neišskolinama	-
kilm.	neišskolinamo	neišskolinamų	neišskolinamos	neišskolinamų	-	-
naud.	neišskolinamam	neišskolinamiems	neišskolinamai	neišskolinamoms	-	-
gal.	neišskolinamą	neišskolinamus	neišskolinamą	neišskolinamas	-	-
įnag.	neišskolinamu	neišskolinamais	neišskolinama	neišskolinamomis	-	-
viet.	neišskolinamame	neišskolinamuose	neišskolinamoje	neišskolinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišskolinamasis	neišskolinamieji	neišskolinamoji	neišskolinamosios	-	-
kilm.	neišskolinamojo	neišskolinamųjų	neišskolinamosios	neišskolinamųjų	-	-
naud.	neišskolinamajam	neišskolinamiesiems	neišskolinamajai	neišskolinamosioms	-	-
gal.	neišskolinamąjį	neišskolinamuosius	neišskolinamąją	neišskolinamąsias	-	-
įnag.	neišskolinamuoju	neišskolinamaisiais	neišskolinamąja	neišskolinamosiomis	-	-
viet.	neišskolinamajame	neišskolinamuosiuose	neišskolinamojoje	neišskolinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišskolinamas, mot. g. neišskolinama.
• Skiemenys: ne-iš-sko-li-na-ma-sis

neišskolinamasis

1. tas, kurį neišskolina

Etimologija

<= neišskolinti, neišskolina, neišskolino <= ne- + išskolinti, išskolina, išskolino <= iš- + skolinti, skolina, skolino

---