neišskolinanti

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišskolinanti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišskolinantis, mot. g. neišskolinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišskolinąs, neišskolinantis	neišskoliną, neišskolinantys	neišskolinanti	neišskolinančios	-	neišskoliną
kilm.	neišskolinančio	neišskolinančių	neišskolinančios	neišskolinančių	-	-
naud.	neišskolinančiam	neišskolinantiems, neišskolinantiem	neišskolinančiai	neišskolinančioms, neišskolinančiom	-	-
gal.	neišskolinantį	neišskolinančius	neišskolinančią	neišskolinančias	-	-
įnag.	neišskolinančiu	neišskolinančiais	neišskolinančia	neišskolinančiomis	-	-
viet.	neišskolinančiame, neišskolinančiam	neišskolinančiuose, neišskolinančiuos	neišskolinančioje, neišskolinančioj	neišskolinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišskolinantysis	neišskolinantieji	neišskolinančioji	neišskolinančiosios	-	-
kilm.	neišskolinančiojo	neišskolinančiųjų	neišskolinančiosios	neišskolinančiųjų	-	-
naud.	neišskolinančiajam	neišskolinantiesiems	neišskolinančiajai	neišskolinančiosioms	-	-
gal.	neišskolinantįjį	neišskolinančiuosius	neišskolinančiąją	neišskolinančiąsias	-	-
įnag.	neišskolinančiuoju	neišskolinančiaisiais	neišskolinančiąja	neišskolinančiosiomis	-	-
viet.	neišskolinančiajame	neišskolinančiuosiuose	neišskolinančiojoje	neišskolinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišskolinantis.
• Skiemenys: ne-iš-sko-li-nan-ti

neišskolinanti

1. ta, kuri neišskolina

Etimologija

<= neišskolinti, neišskolina, neišskolino <= ne- + išskolinti, išskolina, išskolino <= iš- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    neišskolinanti: bendrai

išskolinanti (lt)

Vertimai

  neišskolinanti: bendrai

---