neišskolintą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišskolintą (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišskolintas, mot. g. neišskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišskolintas	neišskolinti	neišskolinta	neišskolintos	neišskolinta	-
kilm.	neišskolinto	neišskolintų	neišskolintos	neišskolintų	-	-
naud.	neišskolintam	neišskolintiems	neišskolintai	neišskolintoms	-	-
gal.	neišskolintą	neišskolintus	neišskolintą	neišskolintas	-	-
įnag.	neišskolintu	neišskolintais	neišskolinta	neišskolintomis	-	-
viet.	neišskolintame	neišskolintuose	neišskolintoje	neišskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišskolintasis	neišskolintieji	neišskolintoji	neišskolintosios	-	-
kilm.	neišskolintojo	neišskolintųjų	neišskolintosios	neišskolintųjų	-	-
naud.	neišskolintajam	neišskolintiesiems	neišskolintajai	neišskolintosioms	-	-
gal.	neišskolintąjį	neišskolintuosius	neišskolintąją	neišskolintąsias	-	-
įnag.	neišskolintuoju	neišskolintaisiais	neišskolintąja	neišskolintosiomis	-	-
viet.	neišskolintajame	neišskolintuosiuose	neišskolintojoje	neišskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišskolintas, mot. g. neišskolinta.
• Skiemenys: ne-iš-sko-lin-tą

neišskolintą

1. ta, kurią neišskolino

Etimologija

<= neišskolinti, neišskolina, neišskolino <= ne- + išskolinti, išskolina, išskolino <= iš- + skolinti, skolina, skolino

---