neišskolintinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišskolintinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišskolintinas, mot. g. neišskolintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišskolintinas	neišskolintini	neišskolintina	neišskolintinos	neišskolintina	-
kilm.	neišskolintino	neišskolintinų	neišskolintinos	neišskolintinų	-	-
naud.	neišskolintinam	neišskolintiniems	neišskolintinai	neišskolintinoms	-	-
gal.	neišskolintiną	neišskolintinus	neišskolintiną	neišskolintinas	-	-
įnag.	neišskolintinu	neišskolintinais	neišskolintina	neišskolintinomis	-	-
viet.	neišskolintiname	neišskolintinuose	neišskolintinoje	neišskolintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišskolintinasis	neišskolintinieji	neišskolintinoji	neišskolintinosios	-	-
kilm.	neišskolintinojo	neišskolintinųjų	neišskolintinosios	neišskolintinųjų	-	-
naud.	neišskolintinajam	neišskolintiniesiems	neišskolintinajai	neišskolintinosioms	-	-
gal.	neišskolintinąjį	neišskolintinuosius	neišskolintinąją	neišskolintinąsias	-	-
įnag.	neišskolintinuoju	neišskolintinaisiais	neišskolintinąja	neišskolintinosiomis	-	-
viet.	neišskolintinajame	neišskolintinuosiuose	neišskolintinojoje	neišskolintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišskolintinas, mot. g. neišskolintina.
• Skiemenys: ne-iš-sko-lin-ti-nų-jų

neišskolintinųjų

1. tas, dėl kurio reikia neišskolinti

Etimologija

<= neišskolinti, neišskolina, neišskolino <= ne- + išskolinti, išskolina, išskolino <= iš- + skolinti, skolina, skolino

---