neparvokime

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neparvokime (neig. vks., liep. nuos., dgs., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neparvokti, neparvokia, neparvokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neparvokiu	neparvokiau	neparvokdavau	neparvoksiu
tu	neparvoki	neparvokei	neparvokdavai	neparvoksi
jis, ji	neparvokia	neparvokė	neparvokdavo	neparvoks
mes	neparvokiame, neparvokiam	neparvokėme, neparvokėm	neparvokdavome, neparvokdavom	neparvoksime, neparvoksim
jūs	neparvokiate, neparvokiat	neparvokėte, neparvokėt	neparvokdavote, neparvokdavot	neparvoksite, neparvoksit
jie, jos	neparvokia	neparvokė	neparvokdavo	neparvoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neparvokčiau		neparvoktumėme, neparvoktumėm, neparvoktume
2 asm.	neparvoktumei, neparvoktum		neparvoktumėte, neparvoktumėt
3 asm.	neparvoktų		neparvoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neparvokime, neparvokim
2 asm.	neparvoki, neparvok		neparvokite, neparvokit
3 asm.	teneparvokia, teneparvokie		teneparvokia, teneparvokie

• žr. pagr. f. neparvokti, neparvokia, neparvokė
• Skiemenys: ne-par-vo-ki-me

neparvokime

Etimologija

<= ne- + parvokti, parvokia, parvokė <= par- + vokti, vokia, vokė

---

Daiktavardis

neparvokime (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neparvokimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neparvokimas	neparvokimai
kilm.	neparvokimo	neparvokimų
naud.	neparvokimui	neparvokimams
gal.	neparvokimą	neparvokimus
įnag.	neparvokimu	neparvokimais
viet.	neparvokime	neparvokimuose
šauksm.	neparvokime	neparvokimai

• Skiemenys: ne-par-vo-ki-me
• žr. pagr. f. neparvokimas

neparvokime

1. žr. veiksmas neparvokti

Etimologija

<= neparvokti, neparvokia, neparvokė <= ne- + parvokti, parvokia, parvokė <= par- + vokti, vokia, vokė

---