nepasivagiančiame

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nepasivagiančiame (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nepasivagiantis, mot. g. nepasivagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivagiąs, nepasivagiantis	nepasivagią, nepasivagiantys	nepasivagianti	nepasivagiančios	-	nepasivagią
kilm.	nepasivagiančio	nepasivagiančių	nepasivagiančios	nepasivagiančių	-	-
naud.	nepasivagiančiam	nepasivagiantiems, nepasivagiantiem	nepasivagiančiai	nepasivagiančioms, nepasivagiančiom	-	-
gal.	nepasivagiantį	nepasivagiančius	nepasivagiančią	nepasivagiančias	-	-
įnag.	nepasivagiančiu	nepasivagiančiais	nepasivagiančia	nepasivagiančiomis	-	-
viet.	nepasivagiančiame, nepasivagiančiam	nepasivagiančiuose, nepasivagiančiuos	nepasivagiančioje, nepasivagiančioj	nepasivagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nepasivagiantysis	nepasivagiantieji	nepasivagiančioji	nepasivagiančiosios	-	-
kilm.	nepasivagiančiojo	nepasivagiančiųjų	nepasivagiančiosios	nepasivagiančiųjų	-	-
naud.	nepasivagiančiajam	nepasivagiantiesiems	nepasivagiančiajai	nepasivagiančiosioms	-	-
gal.	nepasivagiantįjį	nepasivagiančiuosius	nepasivagiančiąją	nepasivagiančiąsias	-	-
įnag.	nepasivagiančiuoju	nepasivagiančiaisiais	nepasivagiančiąja	nepasivagiančiosiomis	-	-
viet.	nepasivagiančiajame	nepasivagiančiuosiuose	nepasivagiančiojoje	nepasivagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nepasivagiantis, mot. g. nepasivagianti.
• Skiemenys: ne-pa-si-va-gian-čia-me

nepasivagiančiame

1. tas, kuris nepasivagia

Etimologija

<= nepasivogti, nepasivagia, nepasivogė <= ne- + pasivogti, pasivagia, pasivogė <= pa- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---